Leveno universitetas
| Leveno katalikiškasis universitetas ol. Katholieke Universiteit Leuven | |
| Įkurtas | 1425 / 1834 m. |
|---|---|
| Tipas | Privatus |
| Rektorius | Luc Sels |
| Darbuotojų | 7725 (2008 m.) |
| Studentų | 34 940 (2009 m.) |
| Vieta | Levenas, Belgija |
| Svetainė | www.kuleuven.be |
Leveno katalikiškasis universitetas (ol. Katholieke Universiteit Leuven), K. U. Leuven – vienas žymiausių Belgijos universitetų Levene dėstomąja olandų kalba, tęsiantis seniausio pasaulyje katalikiškojo Leveno universiteto veiklą. Koimbros grupės ir Europos tyrimo universitetų lygos narys. 2009 m. buvo 34 940 studentų, 7725 dėstytojai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Leveno universitetas įsteigtas Brabanto kunigaikščio Žano Burgundiečio (1403-1427 m.) prašymu popiežiaus Martyno V 1425 m. gruodžio 9 d. suteikta bule. Po 1797 m. Kampo-Formijo taikos, kuria Austrijos imperijos valdos atiteko Prancūzijai, senasis universitetas Direktorijos įsaku buvo uždarytas. 1815-1832 m. veikė Luveno valstybinis universitetas. 1834 m. lapkričio 8 d. Maline įsteigtas universitetas dėstomąja prancūzų kalba, kuris netrukus buvo perkeltas į senojo universiteto rūmus. Nuo 1890 m. universitete galėjo studijuoti ir moterys. Nuo 1930 m. jame dėstyta ir olandų kalba. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą sudegė universiteto biblioteka. Po 1968 m. studentų riaušių Leveno universitetas skilo į flamandiškąjį ir prancūziškąjį. Prancūzakalbis Luveno katalikiškasis universitetas (UCL) įsikūrė Naujajame Luvene.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ekonomikos ir taikomosios ekonomikos fakultetas
- Farmacijos fakultetas
- Humanitarinių mokslų fakultetas
- Inžinerijos fakultetas
- Bioinžinerijos fakultetas
- Kanonų teisės fakultetas
- Kineziterapijos ir reabilitacijos fakultetas
- Medicinos fakultetas
- Psichologijos ir edukologijos fakultetas
- Socialinių mokslų fakultetas
- Teisės fakultetas
- Teologijos fakultetas
- Tiksliųjų ir gamtos mokslų fakultetas
- Filosofijos institutas
- Aukštesnysis užimtumo studijų institutas
- Šiuolaikinių kalbų institutas
- Biotechnologijų institutas
- Energetikos institutas
- Biomedicinos etikos ir teisės mokslinis centras
- Europos etikos mokslinis centras
- Katalikiškasis dokumentacijos ir tyrimų mokslinis centras
- Mikroelektronikos mokslinis centras
- Mokslo, technologijų ir etikos mokslinis centras
- Polit. nuomonės tyrimų mokslinis centras
- Rizikos ir draudimo studijų mokslinis centras
- Tyrimų, švietimo ir rūpybos konsultacijų mokslinis centras
- Vertimų, komunikacijos ir kultūros tyrimų mokslinis centras
- Universiteto biblioteka, įkurta 1425 m. (4,3 mln. egzempliorių)
- 5 ligoninės
- 5 mokslinės laboratorijos.
Universiteto žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Universitete studijavo: Gerardas Merkatorius
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1864 m. Universitete mokėsi Antanas Baranauskas, 1899 m. – kunigas Montvydo slapyvardžiu (manoma, kun. J. Stankevičius). Nuo XX a. pradžios lietuvių studentų, daugiausia studijuojančių teologiją, padaugėjo. 1909–1911 m. universitete studijavo filosofas Pranas Kuraitis, kunigai Antanas Maliauskis, Mečislovas Reinys, Simonas Šultė, Antanas Viskantas, Pijus Bielskus, Jurgis Galdikas. 1909 m. liepos 2 d. P. Kuraičio ir A. Viskanto iniciatyva buvo įkurta studentų draugija Lietuva, kuri vienijo universitete ir jam priklausančiame Aukštesniajame filosofijos institute studijuojančius lietuvius. Pagal įstatų paskutinį punktą Draugija turėjo gyvuoti, kol bus nors vienas jos narys Liuvene. Paskutinis „Lietuvos“ narys M. Reinys iš Louveno išvyko 1913 m. birželio mėnesį.
Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo universiteto Filosofijos fakultete studijavo Jonas Danyla, Pranas Mantvydas, Antanas Maceina, Juozas Girnius, kunigai Antanas Sidaravičius, Kazimieras Pukėnas, Vytautas Mankeliūnas, K. P. Dirvaitis. Po karo – į Vakarus pasitraukę lietuviai J. Zaranka, S. Mironaitė, K. Petraitis, P. Povilaitis, gydytojai K. Kastys, J. Mališka, kunigai Pranas Gaida-Gaidamavičius, Jonas Danauskas, Jonas Dėdinas, Kazimieras Širvaitis, K. Brazaitis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę universitete pagal Erasmus programą studijuoja studentų iš Lietuvos; 2002–2003 m. čia rengtos lietuvių kalbos studijos. Vytauto Didžiojo universiteto su Leveno universitetu vykdo 18 mėnesių trukmės verslo administravimo studijas Baltijos vadybos institute.[1] Universitete dirbo Vigirdas Mackevičius, Giedrė Mickūnaitė.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ramūnas Labanauskas. Leuveno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 48 psl.
50°52′40″ š. pl. 04°42′02″ r. ilg. / 50.87778°š. pl. 4.70056°r. ilg.